Įstatymai

NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ TAIKYMO REGLAMENTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S

DĖL NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ TAIKYMO REGLAMINTO PATVIRTINIMO

2006 m. rugsėjo 11 d. Nr. D1-412
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2004, 61-2763; Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558) 6 straipsnio 5 dalies 10 punktu:

  1. T v i r t i n u Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentą (toliau – Reglamentas) (pridedama).
  2. P a v e d u Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams kontroliuoti, kad planuojant, projektuojant, statant ir naudojant nuotekų valymo įrenginius būtų laikomasi Reglamento nuostatų.
  3. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 596 „Dėl Mažų nuotekų kiekių tvarkymo“ (Žin., 2002, Nr., 115-5159);

3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. D1-553 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 596 „Dėl Mažų nuotekų kiekių tvarkymo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 157-5740).

 

Aplinkos ministras                                                                                      Arūnas Kundrotas

______________

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412

 

NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ TAIKYMO REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Šio reglamento paskirtis – reglamentuoti buitinių nuotekų ir pagal sudėtį joms analogiškų gamybinių, komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 2000 GE, ir paviršinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 50 l/s, taikymą (projektavimą, tiekimą, statybą, paleidimą, naudojimą, kontrolę).
  2. Šis reglamentas taikomas nuotekų valymo įrenginių statybos dalyviams, valymo įrenginių ir jų elementų tiekėjams, valymo įrenginių valdytojams ir naudotojams, valymo įrenginių taikymą kontroliuojantiems asmenims.
  3. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos:

Gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai – gamykloje pagaminti nuotekų valymo įrenginiai arba pagrindiniai jų technologiniai elementai, kuriuos tiekėjas pristato kaip baigtinį produktą (technologinį įrenginį), kuris statybos vietoje tiktai įmontuojamas/įjungiamas į bendrą nuotekų tvarkymo sistemą.

Statomi (statybos vietoje surenkami) nuotekų valymo įrenginiai – nuotekų valymo įrenginiai, kurie pagal projektą pastatomi/sumontuojami statybos vietoje iš statybos produktų (statybinių medžiagų, konstrukcijų, talpų, vamzdžių ir pan.) ir įrengimų (siurblių, orapūčių, elektroninės įrangos ir pan.), kurių kiekvienas atskirai nėra pakankamas pagrindiniam nuotekų valymo technologiniam procesui užtikrinti.

Nuotekų tvarkymo sistema – inžinerinių įrenginių, statinių ir technologinių procesų kompleksas (visuma), skirtas nuotekoms tvarkyti (surinkti, kaupti, transportuoti, apskaityti, valyti, kontroliuoti išleisti bei valymo metu susidarančiam šlamui, smėliui, šiukšlėms, dumblui ar pan. tvarkyti.

Nuotekų valymo įrenginiai (nuotekų valyklos) – statinys arba inžinerinis įrenginys arba technologiškai susietų statinių ir/arba inžinerinių įrenginių kompleksas, nuotekų tvarkymo sistemos dalis, skirta nuotekoms valyti (teršalams iš vandens išimti) bei valymo metu susidarančiam dumblui ar susidarančioms atliekoms (šlamui, smėliui, šiukšlėms, stambiems nešmenims ar pan.) tvarkyti (pirminiam tvarkymui/kaupimui valymo įrenginių teritorijoje).

Nuotekų valymo įrenginių tipas – tipinių nuotekų valymo įrenginių, kurie gali skirtis tiktai pagal dydį ir našumą, bendras pavadinimas ir aprašymas (savybių visuma, aprašanti tipinį nuotekų valymo įrenginį (geometrinė forma, talpų proporcijos, medžiagos, technologinė schema, technologiniai parametrai ir pan.), išskyrus įrenginio dydį ir našumą). Vieno tipo skirtingo dydžio tipinių nuotekų valymo įrenginių technologiniai parametrai (pvz., nuotekų išbuvimo trukmė, filtravimo greitis, aktyvaus dumblo apkrova, hidraulinė apkrova, darbo režimas ir pan.) gali skirtis ne daugiau kaip 20 procentų.

Papildomo nuotekų valymo įrenginiai – tai nuotekų valymo įrenginiai, skirti pagrindiniuose valymo įrenginiuose išvalytų nuotekų papildomam valymui, siekiant pašalinti daugiau teršalų negu šalina pagrindiniai įrenginiai ir (arba) tuos teršalus, kurių nešalina pagrindiniai valymo įrenginiai, ir (arba) siekiant padidinti nuotekų valymo patikimumą (kompensuoti pagrindinių įrenginių darbo sutrikimus).

Pirminiai nuotekų valymo įrenginiai – nuotekų valymo įrenginiai skirti daliniam nuotekų apvalymui (nuotekų išvalymo efektyvumas nepakankamas nuotekų išleidimui į aplinką arba nuotekos valomos tik nuo tam tikrų teršalų) prieš išleidžiant į tolesnio nuotekų tvarkymo sistemą.

Tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis (platinantis) įvežamus iš kitų šalių arba savo, arba kitų šalies įmonių gamyklinius nuotekų valymo įrenginius ar atskirus jų elementus bei teisės aktų nustatyta tvarka atsakantis už jų kokybę (atitikimą tiekėjo deklaruojamiems įrenginio techniniams parametrams).

Tipiniai nuotekų valymo įrenginiai – vienodi, vieno gamintojo gaminami arba pagal tipinį projektą statomi (statybos vietoje surenkami), identifikuojami (turintys žymenį, pavadinimą, markę, kodą), su detaliai apibrėžta taikymo/naudojimo sritimi ir sąlygomis bei aprašytomis savybėmis nuotekų valymo įrenginiai, skirti visam nuotekų valymo technologiniam procesui arba pagrindinei jo daliai užtikrinti.

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ TAIKYMUI

  1. Nuotekų valymo įrenginiai turi būti suprojektuoti ir pastatyti/sumontuoti taip, kad:

4.1. valymo įrenginių pajėgumas ir efektyvumas be rekonstrukcijos/išplėtimo tenkintų objekto poreikius ne mažiau kaip 15 metų, išskyrus atvejus, kai statinio projekte (toliau – Projektas) numatytas pajėgumo/efektyvumo didinimo etapiškumas arba kai iš esmės pasikeičia objekto poreikiai (padidėja nuotekų/teršalų kiekis ar pan.), ko nebuvo galima numatyti projektavimo stadijoje, arba kai statomi laikini valymo įrenginiai konkrečiam laikotarpiui;

4.2. nuotekos būtų išvalomos iki nuotekų išleidimui nustatytų reikalavimų nepriklausomai nuo valomų nuotekų savybių (projektavimo metu turi būti tinkamai įvertintos konkretaus objekto nuotekų savybės (debitas, užterštumas, temperatūra ir pan.) bei numatyti galimi jų svyravimai), išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis;

4.3. nuotekos į aplinką patektų tik per tam skirtą išleistuvą, visos kitos nuotekų valymo įrenginių sistemos turi būti sandarios;

4.4. nuotekų valymo metu susidarančios atliekos/dumblas/šlamas būtų tvarkomi aplinkai saugiu būdu;

4.5. būtų sudarytos prielaidos vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų bei valymo metu susidarančio dumblo/atliekų kiekio apskaitą ir taršos kontrolę (būtų įdiegtos reikalavimus atitinkančios priemonės apskaitai ir kontrolei vykdyti);

4.6. būtų kiek įmanoma sumažintas kvapų sklidimas (parenkamos mažiau orą teršiančios nuotekų valymo technologijos ir įranga, susidarantis dumblas kuo labiau stabilizuojamas/mineralizuojamas, įdiegtos ir naudojamos priemonės oro taršai mažinti, pvz., uždengiami/uždari valymo įrenginiai, uždaros dumblo tvarkymo sistemos, kvapus sugeriantys oro filtrai ar pan.);

4.7. būtų sudarytos galimybės įrenginius tinkamai naudoti (būtų įrengti naudojimui reikalingi priėjimai, privažiavimai, apžiūros liukai, matavimo prietaisai; užtikrintos galimybės saugiam ir patogiam kiekvieno technologinio elemento remontui; būtų pasirinktos technologijos ir įranga, kurios užtikrintų kiek įmanoma mažesnį darbo sąnaudų poreikį valymo įrenginio naudojimui; technologinio eksploatavimo poreikiai (personalo kvalifikacijai, darbo sąnaudoms, energijos tiekimo stabilumui, savikainai ir pan.) turi neviršyti konkretaus įrenginių valdytojo galimybių ir pan.);

4.8. būtų laikomasi kitų teisės aktų reikalavimų.

  1. Naujai projektuojami/statomi/gaminami nuotekų valymo įrenginiai ir (arba) atskiri jų elementai turi atitikti galiojančias technines specifikacijas ir nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
  2. Nuotekų valymo įrenginiuose turi būti sudarytos sąlygos aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti (įrengiamos reikalavimus atitinkančios kontrolės vietos su reikalinga įranga bei užtikrinamas laisvas priėjimas prie jų).

III. gamYKLINIŲ Nuotekų VALYMO ĮRENGINIŲ TIEKIMAS

  1. Tipiniai gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai gali būti platinami (tiekiami), jeigu yra patvirtintas jų techninių parametrų atitikimas galiojančioms techninėms specifikacijoms, šiuo dokumentu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuotekų tvarkymą ir valymo įrenginių taikymą, nustatytiems reikalavimams bei tiekėjo deklaruojamoms technologinėms savybėms (tiekėjas turi turėti atitikimą patvirtinantį dokumentą (techninį liudijimą arba atitikties sertifikatą, suteikiantį teisę ženklinti CE ženklu)).
  2. Pagal 7 punktą įteisinti tipiniai gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomi (numatomi projekte) konkretaus objekto nuotekų valymui, jeigu tiekėjo deklaruojami jų technologiniai parametrai (patikrinti ir patvirtinti pagal 7 punktą) leidžia įgyvendinti konkretaus objekto nuotekų tvarkymui nustatytus aplinkosauginius reikalavimus ir atitinka kitas projekto sąlygas (valomų nuotekų parametrus, nuotekų išvalymo rodiklius, išvalymo stabilumą ir pan.). Tipiniai gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai, kurių techniniai parametrai neatitinka konkretaus objekto poreikių, gali būti taikomi kaip nuotekų valymo sistemos dalis (pvz., lygiagrečiai arba nuosekliai jungiant kelis įrenginius, statant kartu su pirminio ir(arba) papildomo nuotekų valymo įrenginiais, srauto išlyginimo rezervuarais, siurblinėmis ar pan.), jeigu suminiai tokios sistemos techniniai parametrai tenkina objekto poreikius. Tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių tinkamumą konkretaus objekto nuotekoms valyti vertina bei sprendimą dėl tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių taikymo konkretaus objekto nuotekų tvarkymo sistemos projekte priima ir už jo teisingumą atsako statinio projektuotojas.
  3. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. gali būti taikomi tipiniai gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai, kurių atitikimas aplinkosauginiams reikalavimams įvertintas teigiamai ir gamintojas turi tai patvirtinantį Aplinkos ministerijos raštą ir Aplinkos ministerijos parengtą įrenginių savybių suvestinę.
  4. Techninius liudijimus tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių gamintojams, atlikusi tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių techninį įvertinimą, teisės aktų nustatyta tvarka gali išduoti aplinkos ministro paskirta ir/arba notifikuota techninio įteisinimo įstaiga. Techninis liudijimas išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
  5. Atliekant tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių techninį įvertinimą, jeigu tokiems įrenginiams nenustatytos kitokios techninės specifikacijos, turi būti:

11.1. įvertinamas tiekėjo deklaruojamų valymo įrenginių savybių atitikimas galiojantiems teisės aktų reikalavimams ir galiojančioms techninėms specifikacijoms;

11.2. atliekamas vertinamų valymo įrenginių technologinių parametrų atitikimo tiekėjo deklaruojamiems parametrams teorinis įvertinimas (tikrinami skaičiavimai, brėžiniai ir pan.);

11.3. atliekamas vertinamų valymo įrenginių konstrukcinių savybių (patikimumo, atsparumo, sandarumo, ilgaamžiškumo ir pan.) įvertinimas;

11.4. atliekami natūriniai vertinamų valymo įrenginių technologinių parametrų bandymai (tik jeigu gauti teigiami visų prieš tai išvardintų, išskyrus 11.2 punkte nurodytų, įvertinimų rezultatai ir jeigu paskirtoji ir/arba notifikuota techninio įteisinimo įstaiga nusprendžia, kad tokie bandymai reikalingi);

11.5. įvertinta tiekėjo kompetencija ir sugebėjimas tiekti vienodus (tokius, kokių techninis įvertinimas atliekamas) valymo įrenginius (vertinama gamintojo gamybos kontroles sistema), atitinkančius deklaruojamus parametrus, ir vykdyti kitus tiekėjo įsipareigojimus.

  1. Techninis liudijimas gali būti išduodamas, tik jeigu gauti teigiami visų 11 punkte nurodytų vertinimų, išskyrus
    11.2 punkte nurodyto, rezultatai (gali būti neatsižvelgiama į neigiamus technologinių nuotekų valymo parametrų atitikimo deklaruojamiems parametrams teorinio įvertinimo rezultatus, jeigu gauti teigiami pagal 11.4 punktą atliktų natūrinių bandymų rezultatai, patvirtinantys atitikimą deklaruojamiems parametrams).
  2. Atliekant nuotekų valymo įrenginių tipo techninį įvertinimą, pagal 11.4 punktą turi būti vertinamas:

13.1. mažiausias vertinamo tipo tipinis buitinių/komunalinių nuotekų valymo įrenginys;

13.2. didžiausias vertinamo tipo tipinis paviršinių (kritulių) nuotekų valymo įrenginys.

  1. Tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių techniniame liudijime be kitos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 188 patvirtintame STR 1.03.03:2002 „Techniniai liudijimai. Rengimas ir tvirtinimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2141) nurodytos informacijos pagrindinėje dalyje arba prieduose turi būti aprašyta:

14.1. įrenginių konstrukcinis ilgaamžiškumas;

14.2. įrenginių mechaninis atsparumas (leistinos transportavimo sąlygos, montavimo sąlygos, leistinos apkrovos ir pan.);

14.3. statybos/montavimo taisyklės ir reikalavimai;

14.4. reikalavimai paleidimo derinimo darbams (paleidimo derinimo darbų tvarkos aprašas);

14.5. įrenginių technologinės eksploatacijos taisyklės, būtinos eksploatacinės sąnaudos, kvalifikaciniai reikalavimai aptarnaujančiam personalui (operatoriui) ir pan.;

14.6. tiekėjo garantijos/įsipareigojimai;

14.7. įrenginių taikymo sritis;

14.8. įrenginių technologinės savybės (leistinos hidraulinės ir taršos apkrovos (valomų nuotekų savybės), susidarančių atliekų kiekis bei jų šalinimo dažnis, valymui naudojamos pagalbinės medžiagos ir jų sąnaudos, garantuojamas nuotekų išvalymo efektyvumas, instaliuotas galingumas bei elektros sąnaudos ir pan.) pagal 1 priede nustatytą formą (jeigu techninis liudijimas rengiamas nuotekų valymo įrenginių tipui – pagal nustatytą formą aprašomas kiekvienas (kiekvieno našumo) tipui priklausantis tipinis nuotekų valymo įrenginys);

14.9. įrenginio išoriniai brėžiniai ir matmenys (jeigu techninis liudijimas rengiamas nuotekų valymo įrenginių tipui, – pateikiami kiekvieno (kiekvieno našumo) tipui priklausančio tipinio įrenginio brėžiniai arba pateikiamas vienas brėžinys su kiekvieno įrenginio matmenų suvestine);

14.10. kita tiekėjo ir techninio įteisinimo įstaigos nuomone svarbi informacija.

  1. Tiekėjas privalo ženklinti Lietuvoje platinamus/taikomus tipinius gamyklinius nuotekų valymo įrenginius, kuriems jis gavo techninį liudijimą. Ženklinimas vykdomas techninį liudijimą išdavusios įstaigos nustatyta tvarka.
  2. Netipiniai gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai gali būti gaminami pagal nustatyta tvarka parengtą projektą (STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2144)) ir taikomi atlikus jų konstrukcinių savybių (atsparumo, sandarumo, ilgaamžiškumo ir pan.) atitikimo galiojantiems reikalavimams (techninėms specifikacijoms) ir konkretaus objekto poreikiams techninį įvertinimą (gavus nuotekų valymo įrenginių techninį įvertinimą vykdyti turinčios teisę (paskirtosios ir(arba) notifikuotos) įstaigos patvirtinimą dėl atitikimo). Netipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių konstrukcinių savybių techninis įvertinimas nereikalingas, kai jų tiekėjas (gamintojas) turi techninį liudijimą tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių tiekimui (yra patvirtintas gamintojo sugebėjimas gaminti kokybiškus gamyklinius nuotekų valymo įrenginius). Už tiekiamų netipinių gamyklinių valymo įrenginių konstrukcinį (ne technologinį) atitikimą projektui ir galiojančioms techninėms specifikacijoms tiekėjas atsako pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir pirkimo–pardavimo sutartį, o už tokių įrenginių technologines charakteristikas (pvz., nuotekų valymo efektyvumą) atsako juos suprojektavęs projektuotojas.
  3. Tipiniai gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai arba atskiri jų elementai turi atitikti 2 priede pateiktus technologinius parametrus, išskyrus atvejus, kai, atlikus 11.4 punkte nurodytus natūrinius technologinių procesų bandymus, įrodomas valymo įrenginių atitikimas visiems kitiems (išskyrus 2 priede nurodytus) reikalavimams nuotekų valymo įrenginių taikymui ir nuotekų valymui.
  4. Tipinės nuotekų tvarkymo įrangos (ne pagrindinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių pvz., pirminio valymo įrenginių, papildomo valymo įrenginių arba atskirų valymo įrenginių elementų – smėliagaudžių, siurblinių, riebalų gaudyklių, grotų, sietų ir pan.) tiekimui/platinimui techninis įvertinimas ir įteisinimas nėra privalomas, jeigu jam nenustatytos darniosios techninės specifikacijos arba to nenumato kiti teisės aktai.

IV. NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ PROJEKTAVIMAS

  1. Projektuoti nuotekų valymo įrenginius (nepriklausomai nuo to, ar projektuojami netipiniai įrenginiai ar projekte numatomas tipinių įrenginių taikymas) gali tik projektuoti nuotekų tvarkymo sistemas teisę turintis (nustatyta tvarka atestuotas) projektuotojas.
  2. Tipiniai gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai nuotekų tvarkymo sistemos projekte detalizuojami tik tiek, kiek būtina jų įtvirtinimui statybos vietoje ir pajungimui prie inžinerinių tinklų.
  3. Projektuotojas, rengdamas nuotekų valymo įrenginių projektą, privalo:

21.1. įvertinti konkretaus objekto ir jo aplinkos specifiką (pvz., išvalytų nuotekų priimtuvo jautrumą, nuotekų savybių sezoniškumą, objekto valdytojo galimybes naudoti ir prižiūrėti sistemą ir pan.) ir pagal tai suprojektuoti optimalius nuotekų valymo įrenginius, kurių tinkamas naudojimas leistų užtikrinti nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;

21.2. priimti tokius projektinius sprendimus, kad konkrečiomis sąlygomis būtų įmanoma tinkamai naudoti suprojektuotus nuotekų valymo įrenginius (tinkamai tvarkyti dumblą, užtikrinti techninį aptarnavimą bei tinkamą energijos tiekimą ir pan.);

21.3. projektinėje dokumentacijoje, be kitos teisės aktuose numatomos informacijos, pateikti informaciją apie parinktą tipinį arba suprojektuotą netipinį nuotekų valymo įrenginį pagal 3-iame priede nustatytą formą, taip pat pateikti valymo įrenginių paleidimo derinimo tvarkos aprašą (nurodant išleidžiamų į aplinką nuotekų užterštumo dinamiką ir teršalų kiekį paleidimo derinimo metu) bei naudojimo taisykles;

21.4. projekte pateikti valymo įrenginio (visos nuotekų valymo sistemos) technologinę schemą ir jos aprašymą, brėžinius, įrenginių išdėstymo planą statybos vietoje su pažymėtomis naudojimo ir kontrolės vietomis bei privažiavimais/priėjimais prie jų;

21.5. užtikrinti, kad nuotekų valymo įrenginiai bei atskiri jų elementai (įranga) atitiktų galiojančias technines specifikacijas;

21.6. užtikrinti, kad projektiniai sprendimai nepažeistų kitais teisės aktais nustatytų reikalavimų.

  1. Projektuojant buitinių nuotekų valymo įrenginius, turi būti užtikrinamas faktinę/prognozinę situaciją atitinkantis nuotekų valymo įrenginio projektinis našumas, bet ne mažesnis kaip:

22.1. vienbučiam namui – paros apkrovimas teršalais 4 GE, valandinis nuotekų debitas – 180 l/h, paros nuotekų debitas – 0,8 m3/d;

22.2. dviejų ar daugiau butų namui ar gyvenamųjų namų kvartalui iki 100 GE – paros apkrovimas teršalais – 3,0 GE kiekvienam butui, valandinis nuotekų debitas po 100 l/h kiekvienam butui, paros nuotekų debitas po 0,5 m3/d kiekvienam butui.

  1. Buitinių/komunalinių nuotekų šaltinių (objektų), kurių dydis iki 100 GE, nuotekų valymo įrenginiai turi būti projektuojami taip, kad, esant projektinėms apkrovoms, nuotekų valymo metu susidarančio dumblo iš nuotekų valymo sistemos nereikėtų šalinti dažniau kaip kas 120 parų, išskyrus atvejus, kai konkretūs nuotekų valymo įrenginiai yra teritorijoje, kurioje įdiegta dumblo tvarkymo sistema, užtikrinanti saugų dumblo tvarkymą esant didesniam dumblo šalinimo dažniui.

V. PALEIDIMO–DERINIMO DARBAI

  1. Nuotekų valymo įrenginių paleidimo–derinimo darbų atlikimo tvarka, terminai, trukmė ir sąlygos (tarp jų išleidžiamų nuotekų užterštumas, numatomas išleisti teršalų ir nuotekų kiekis) turi būti aprašytos projekte. Projekte nustatyti paleidimo–derinimo darbų įvykdymo (projektinių parametrų pasiekimo) terminai patikslinami nuotekų valymo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti akte (jeigu paleidimo derinimo darbai vykdomi po jų pripažinimo tinkamais naudoti) ir(arba) nuotekoms į aplinką išleisti leidime (jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas).
  2. Jeigu pagal galiojančius teisės aktus nuotekų išleidimui į aplinką leidimo nereikia ir paleidimo derinimo darbai pradedami iki valymo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti, apie paleidimo derinimo darbų pradžią (iki darbų pradžios) būtina raštu informuoti atitinkamą regiono aplinkos apsaugos departamentą (išskyrus atvejus, kai paleidimo–derinimo darbų metu nenumatomas nuotekų išleidimas į aplinką). Šiuo atveju, keičiant projekte nustatytas paleidimo–derinimo darbų atlikimo sąlygas (keičiant terminus, didinat darbų trukmę ir didinant į aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumą bei teršalų kiekį), būtina apie tai informuoti atitinkamą regiono aplinkos apsaugos departamentą ir gauti jo raštišką sutikimą.
  3. Tipinių gamyklinių valymo įrenginių paleidimo–derinimo darbai vykdomi pagal tiekėjo pateiktą arba techniniame liudijime aprašytą paleidimo–derinimo tvarkos aprašą, kuris esant reikalui detalizuojamas projekte.
  4. Nuotekų valymo įrenginių paleidimo–derinimo darbų laikotarpiui gali būti nustatomi laikinai leistini teršalų išleidimo normatyvai, viršijantys teisės aktų nustatyta tvarka konkrečiam objektui nustatytus leistinos taršos ir leistinos teršalų koncentracijos nuotekose normatyvus. Pasibaigus nustatytam paleidimo–derinimo darbų laikotarpiui, nuotekų išleidimui taikomi leistinos taršos ir leistinų koncentracijų normatyvai. Paleidimo–derinimo darbų trukmė (iki bus pasiektas projektinis įrenginių efektyvumas ir našumas) negali būti ilgesnė kaip keturi mėnesiai. Biologinio valymo įrenginių paleidimo derinimo darbai, juos vykdančio asmens, projektuotojo arba tipinių gamyklinių įrenginių tiekėjo sprendimu, apie tai informavus užsakovą, regiono aplinkos apsaugos departamentą ir pripažinimo tinkamais naudoti komisiją sudariusią instituciją, gali būti pratęsiami arba nukeliami iki dviejų mėnesių laikotarpiui, jeigu oro temperatūra dienos metu nukrenta žemiau + 100C, o naktimis nukrenta žemiau 00C.

VI. NAUDOJIMAS

  1. Už tinkamą nuotekų valymo įrenginių naudojimą atsako įrenginių valdytojas. Naudojant nuotekų valymo įrenginius, turi būti užtikrinama įrenginio ir jį sudarančių statinių techninė priežiūra pagal STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr. 98-3658) bei vykdoma reikalavimus atitinkanti technologinė eksploatacija.
  2. Nuotekų valymo įrenginių technologinės eksploatacijos tvarkos aprašas turi būti įrenginių projekte. Jeigu nuotekų valymo įrenginių paleidimo–derinimo metu paaiškėja, kad faktinėje situacijoje būtina laikytis kitokių eksploatacinių parametrų, nei buvo numatyti projekte, asmuo, atlikęs valymo įrenginių paleidimo–derinimo darbus, privalo atitinkamai koreguoti nuotekų valymo įrenginių technologinės eksploatavimo tvarkos aprašą. Nuotekų valymo įrenginių eksploatavimo eigoje keičiantis valomų nuotekų savybėms (kiekiui, užterštumui ar pan.) ar kitoms aplinkybėms, dėl kurių reikia keisti valymo įrenginių eksploatavimo sąlygas, už atitinkamą nuotekų valymo įrenginių eksploatavimo tvarkos aprašo koregavimą atsako įrenginių valdytojas.
  3. Kai nuotekų valymo įrenginiai priklauso juridiniam asmeniui(-ims) arba daugiau kaip vienam fiziniam asmeniui (pvz., grupės gyvenamųjų namų valymo įrenginiai), valymo įrenginių technologinei eksploatacijai turi būti paskirtas reikalingą kvalifikaciją turintis atsakingas asmuo arba sudaryta sutartis su tokią kvalifikaciją turinčiu asmeniu.
  4. Jeigu nuotekų valymo įrenginių savininkas yra vienas fizinis asmuo (pvz., vienbučio gyvenamojo namo valymo įrenginiai), jis turi turėti įrenginių tiekėjo arba projektuotojo pažymą apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai, ir eksploatacijos tvarkos aprašą (taisykles ar pan.) arba sutartį su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu.
  5. Parduodant/perleidžiant pastatytus (pripažintus tinkamais naudoti) nuotekų valymo įrenginius (pvz., parduodant gyvenamąjį namą, kurio nuotekos valomos individualiuose valymo įrenginiuose ar pan.) kitam asmeniui, kartu su valymo įrenginiais turi būti perduodama visa su valymo įrenginiais susijusi dokumentacija ir informacija (projektas, statybos leidimas, nuotekų valymo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktas, nuotekoms išleisti į aplinką leidimas (jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas), įrenginio eksploatacijos taisyklės, nuotekų laboratorinės kontrolės ir apskaitos duomenys ir pan.).
SKLYPŲ UŽSTATYMO REIKALAVIMAI (SANITARINIAI ATSTUMAI)

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S

 

DĖL lietuvos respublikos APLINKOS MINISTRO 2005 M. liepos 1 D. ĮSAKYMO
Nr. D1-338 „DĖL statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005
„vienbučiai gyvenamieji pastatai“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2010 m. gegužės 21 d. Nr. D1-425
Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464):

  1. Išdėstau antraštę taip:

„DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.09:2005
„vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ PATVIRTINIMO“.

  1. Išdėstau preambulę taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 1.2.1 punktu,“.

  1. Išdėstau 1 punktą taip:

„1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (pridedama).“

  1. Pripažįstu netekusiu galios 2 punktą.
  2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“:

5.1. išdėstau pavadinimą taip:

„STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.02.09:2005
VIENBUČIAI IR DVIBUČIAI GYVENAMIEJI PASTATAI“;

5.2. išdėstau 1 punktą taip:

„1. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau – Namas) ar sublokuotų Namų. Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują Namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant [6.2.3] esamą Namą, Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai Namo daliai, išskyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos Namo dalies išmatavimai nekeičiami.“;

5.3. pripažįstu netekusiu galios 2 punktą;

5.4. pripažįstu netekusiu galios 3 punktą;

5.5. išdėstau 4 punkto pirmąjį sakinį taip:

„4. Reglamento reikalavimai yra privalomi Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas [6.1.1].“;

5.6. išdėstau 5 punktą taip:

„5. Projektinius sprendinius, kurių Reglamentas nenustato, priima Namo projekto rengėjas [6.1.1] vadovaudamasis profesine kvalifikacija ir patirtimi kartu su statytoju. Jei Namo techninėje užduotyje numatyta, kad Name gyvens neįgalieji, Namui taikomi STR 2.03.01:2001 [6.2.15] nustatyti reikalavimai.“;

5.7. išdėstau 6.2.6 punktą taip:

„6.2.6. STR 2.01.01(l):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (Žin., 2005, Nr. 115-4195);“;

5.8. išdėstau 6.2.9 punktą taip:

„6.2.9. STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ (Žin., 2008, Nr. 1-34);“;

5.9. išdėstau 6.2.10 punktą taip:

„6.2.10. STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2008, Nr. 35-1256);“;

5.10. išdėstau 6.2.11 punktą taip:

„6.2.11. STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 2008, Nr. 35-1255);“;

5.11. išdėstau 6.2.13 punktą taip:

„6.2.13. STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ (Žin., 2009, Nr. 138-6095);“;

5.12. išdėstau 6.2.18 punktą taip:

„6.2.18. STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (Žin., 2008, Nr. 130-4997);“;

5.13. išdėstau 6.2.20 punktą taip:

„6.2.20. STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 2005, Nr. 100-3733);“;

5.14. išdėstau 6.2.21 punktą taip:

„6.2.21. STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ (Žin., 2008, Nr. 58-2185);“;

5.15. išdėstau 6.2.22 punktą taip:

„6.2.22. STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“ (Žin., 2009, Nr. 95-4047);“;

5.16. išdėstau 6.3.2 punktą taip:

„6.3.2. LAND 21-01 „Aplinkosauginės buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklės“ (Žin., 2001, Nr. 41-1438);“;

5.17. išdėstau 6.3.3 punktą taip:

„6.3.3. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);“;

5.18. išdėstau 6.3.4 punktą taip:

„6.3.4. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 (Žin., 2006, Nr. 99-3852);“;

5.19. išdėstau 6.4 punkto pirmąją pastraipą taip:

„6.4. Lietuvos higienos normas ir kitus sveikatos priežiūros teisės aktus:“;

5.20. išdėstau 6.4.1 punktą taip:

„6.4.1. HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990);“;

5.21. išdėstau 6.4.2 punktą taip:

„6.4.2. HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ (Žin., 2007, Nr. 55-2162);“;

5.22. išdėstau 6.4.3 punktą taip:

„6.4.3. HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (Žin., 2009, Nr. 159-7219);“;

5.23. išdėstau 6.4.8 punktą taip:

„6.4.8. HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (Žin., 2005, Nr. 90-3376);“;

5.24. išdėstau 6.4.9 punktą taip:

„6.4.9. HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (Žin., 2006, Nr. 81-3217);“;

5.25. išdėstau 6.4.10 punktą taip:

„6.4.10. HN 16:2006 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2006, Nr. 58-2069);“;

5.26. išdėstau 6.4.11 punktą taip:

„6.4.11. HN 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (Žin., 2009, Nr. 83-3451);“;

5.27. išdėstau 6.4.13 punktą taip:

„6.4.13. Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-975 (Žin., 2005, Nr. 3-47);“;

5.28. išdėstau 6.5.1 punktą taip:

„6.5.1. Elektros įrenginių įrengimo bendrąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936);“;

5.29. išdėstau 6.5.2 punktą taip:

„6.5.2. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936);“;

5.30. išdėstau 6.5.3 punktą taip:

„6.5.3. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-257 (Žin., 2004, Nr. 107- 4005);“;

5.31. išdėstau 6.5.4 punktą taip:

„6.5.4. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4-80 (Žin., 2005, Nr. 30-945);“;

5.32. išdėstau 6.6 punktą taip:

„6.6. statybos taisykles, rekomendacijas ir kitus dokumentus:

6.6.1. statybos taisykles ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 162 (Žin., 1998, Nr. 78-2212);

6.6.2. rekomendacijas R5-93 „Teritorinio planavimo ir inžinerinės įrangos projektavimo rekomendacijos apsaugai nuo smurto ir vandalizmo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 165 (Žin., 1993, Nr. 58-1135);

6.6.3. Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (Žin., 2007, Nr. 25-953; 2009, Nr. 63-2538);

6.6.4. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (Žin., 2007, Nr. 25-953; 2009, Nr. 63-2538).“;

5.33. išdėstau 7 punkto pirmąją pastraipą taip:

„7. Šiame Reglamente vartojamos sąvokos:“;

5.34. išdėstau 7.3 punktą taip:

„7.3. sublokuoti Namai – Namai, turintys bendrą sieną (sienas), kurios atsparumas ugniai nurodytas Reglamente, o bendros sienos (sienų) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus;“;

5.35. pripažįstu netekusiu galios 7.4 punktą;

5.36. pripažįstu netekusiu galios 7.7 punktą;

5.37. papildau šiuo 7.27 punktu:

„7.27. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [6.1.1], statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ [6.2.4], statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ [6.2.15].“;

5.38. išdėstau 12 punkto pirmąją pastraipą taip:

„12.* Bendruoju atveju Namo butas susideda iš šios paskirties patalpų:“;

5.39. pripažįstu netekusiu galios 12.6 punktą;

5.40. papildau šiuo 121 punktu:

„121. Kai šiluma tiekiama iš centralizuotos šildymo sistemos, Name turi būti numatyta patalpa šilumos punktui. Kai šilumos gamybai naudojamas vietinis šilumos šaltinis, katilinės patalpa Name gali būti nenumatoma, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.“;

5.41. išdėstau 21 punktą taip:

„21. Namo esminis reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ įgyvendinamas vadovaujantis STR 2.01.01 (1):2005 [6.2.6] nuostatomis.“;

5.42. išdėstau 35 punktą taip:

„35. Elektros įrenginiai pastatuose įrengiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis [6.5.1]; apsauga nuo žaibo projektuojama ir įrengiama vadovaujantis STR 2.01.06:2009 [6.2.13].“;

5.43. išdėstau 36 punktą taip:

„36.* Vadovaujantis Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [6.6.4], Name turi būti įrengiama automatinė gaisrinė signalizacija.“;

5.44. išdėstau 37 punktą taip:

„37. Vadovaujantis Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklėmis [6.6.3], Namų užstatymo teritorijoje turi būti įrengiamas priešgaisrinis vandentiekis.“;

5.45. išdėstau 42.1 punkto pirmąjį sakinį taip:

„42.1. Namo mikroklimato parametrai – šildymo sezono metu Namo patalpų mikroklimatas turi atitikti mikroklimato parametrų ribines vertes, nustatytas HN 42:2009 [6.4.3].“;

5.46. išdėstau 42.3.1 punktą taip:

„42.3.1. oro tarša neturi viršyti ribinių verčių, nustatytų HN 35:2007 [6.4.2];“;

5.47. išdėstau 42.3.5 punktą taip:

„42.3.5. triukšmas neturi viršyti triukšmo lygių, nustatytų HN 33:2007 [6.4.1];“;

5.48. išdėstau 42.4.3.2 punkto antrąjį sakinį taip:

„Visi šie parametrai nustatomi pagal STR 2.05.01:2005 [6.2.20], STR 2.09.04:2008 [6.2.21], STR 2.01.03:2009 [6.2.22];“;

5.49. išdėstau 42.4.4.3 punktą taip:

„42.4.4.3. izoliuojant nuo drėgmės (hidroizoliacija) pamatus, sienas, grindis pagal STR 2.05.13:2004 [6.2.19] ir stogo dangą pagal STR 2.05.02:2008 [6.2.18];“;

5.50. išdėstau 42.5.1 punktą taip:

„42.5.1. į Namą turi būti tiekiamas geriamasis vanduo iš vandentiekio inžinerinių tinklų ar imamas iš požeminių vandeningų grunto sluoksnių (gręžinių, šachtinių šulinių). Gręžiniai geriamajam vandeniui įrengiami Namo gyventojų reikmėms ar kelių Namų gyventojų reikmėms pagal LAND 4-99 [6.3.1] ir HN 44:2006 [6.4.9] nustatytus reikalavimus. Šachtiniai šuliniai įrengiami vadovaujantis HN 43:2005 nustatytais reikalavimais [6.4.8];“;

5.51. išdėstau 42.5.2 punktą taip:

„42.5.2. vandens tinkamumas gerti nustatomas pagal HN 24:2003 [6.4.7] ir HN 43:2005 [6.4.8];“;

5.52. išdėstau 42.5.3 punktą taip:

„42.5.3.* minimalus geriamojo vandens kiekis – 200 l/d. 1 žmogui [6.4.7]; jei į namą tiekiamas ir geriamojo vandens kokybės neatitinkantis vanduo, geriamojo vandens kiekis gali būti sumažintas iki 100 l per dieną [6.4.7]. Jei vandens tiekimo sistemoje galimi vandens tiekimo trikdžiai, Name (ar sklype) turi būti įrengiamas vandens bakas (vandens bokštas), kurio aukštis turi būti pakankamas reikiamam slėgiui sudaryti. Bako talpa apskaičiuojama priklausomai nuo žmonių skaičiaus įvertinant, kad vienas žmogus suvartoja 25 l vandens per dieną [6.4.7];“;

5.53. išdėstau 44 punktą taip:

„44. Statybos produktų reikalavimai – statybos produktai, iš kurių pastatytas Namas, jo priklausiniai, Namo inžinerinės sistemos ir sklypo inžineriniai tinklai, taip pat Namo įranga turi atitikti STR 2.01.01(3):1999 [6.2.8] prieduose ir HN 16:2006 [6.4.10], HN 36:2009 [6.4.11], HN 105:2004 [6.4.12] nurodytus reikalavimus.“;

5.54. išdėstau 45 punktą taip:

„45. Namo naudojimo saugos pagrindiniai reikalavimai pateikiami STR 2.01.01(4):2008 [6.2.9];“;

5.55. išdėstau 47.12 punktą taip:

„47.12. mažiausias bekliūtis Namo durų plotis turi būti 0,85 m, aukštis – 2 m;“;

5.56. išdėstau 49.1 punktą taip:

„49.1.* Name turi būti įrengta apsaugos nuo žaibo smūgio (žaibosaugos) sistema pagal STR 2.01.06:2009 [6.2.13] nustatytus reikalavimus;“;

5.57. išdėstau 52 punktą taip:

„52. Apsaugos nuo triukšmo reikalavimai pateikiami STR 2.01.01(5):2008 [6.2.10] ir STR 2.01.07:2003 [6.2.14].“;

5.58. išdėstau 56 punkto pirmąją pastraipą taip:

„56. Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus nustato STR 2.01.01(6):2008 [6.2.11]. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei:“;

5.59. išdėstau 56.1 punkto antrąjį sakinį taip:

„Statybos produktų, iš kurių pastatytos pastato atitvarinės konstrukcijos, šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės nustatomos vadovaujantis STR 2.01.03:2009 [6.2.22];“;

5.60. išdėstau 56.3 punkto antrąjį sakinį taip:

„Šilumos nuostoliai ir sunaudojamos šilumos energijos kiekis apskaičiuojami pagal STR 2.09.04:2008 [6.2.21] nustatytus reikalavimus.“;

5.61. išdėstau 58 punktą taip:

„58. Elektros tiekimo sistemos įrengiamos vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis [6.5.1], Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis [6.5.2].“;

5.62. pripažįstu netekusiu galios 66 punktą;

5.63. išdėstau 67 punktą taip:

„67. Individuali nuotekų tvarkymo sistema įrengiama vadovaujantis Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu [6.3.4], STR 2.02.05:2004 [6.2.30], STR 2.07.01:2003 [6.2.25], LAND 21-01 [6.3.2].“;

5.64. išdėstau 1 priedo žymą taip:

„Statybos techninio reglamento
STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir
dvibučiai gyvenamieji pastatai“
1 priedas“;

5.65. išdėstau 1 priedo 1 pastabą taip:

„1. Priešgaisrinis atstumas tarp Namų ir kitų pastatų – atstumas tarp jų išorinių sienų (jei nėra išsikišančių konstrukcijų). Jei Namuose (ar kituose pastatuose) yra išsikišusių daugiau kaip 1 m konstrukcijų, pagamintų iš E ar F degumo klasių statybos produktų, priešgaisrinis atstumas skaičiuojamas tarp šių konstrukcijų išsikišusių dalių.“;

5.66. išdėstau 2 priedą nauja redakcija (pridedama);

5.67. išdėstau 3 priedo žymą taip:

„Statybos techninio reglamento
STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir
dvibučiai gyvenamieji pastatai“
3 priedas“;

5.68. išdėstau 3 priedo pastabą taip:

„Pastaba. Atstumai nuo elektros oro linijų iki medžių nustatomi pagal Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles [6.5.2].“;

5.69. išdėstau 4 priedo žymą taip:

„Statybos techninio reglamento
STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir
dvibučiai gyvenamieji pastatai“
4 priedas“;

5.70. išdėstau 5 priedo žymą taip:

„Statybos techninio reglamento
STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir
dvibučiai gyvenamieji pastatai“
5 priedas*“;

5.71. pripažįstu netekusiu galios 6 priedą;

5.72. išdėstau 7 priedo žymą taip:

„Statybos techninio reglamento
STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir
dvibučiai gyvenamieji pastatai“
7 priedas“;

5.73. išdėstau 8 priedo žymą taip:

„Statybos techninio reglamento
STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir
dvibučiai gyvenamieji pastatai“
8 priedas“;

5.74. išdėstau 8 priedo 1 punkto pirmąją pastraipą taip:

„1. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių radonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai:“;

5.75. išdėstau 8 priedo 2 punktą taip:

„2. Priešgaisriniai atstumai tarp pastatų nustatomi pagal Reglamento 1 priedo reikalavimus. Blokuojant pastatus ant sklypo ribos, vadovaujamasi Reglamento 29 punkte nustatytais reikalavimais.“;

5.76. išdėstau 9 priedo žymą taip:

„Statybos techninio reglamentoSTR 2.0
2.09:2005 „Vienbučiai ir
dvibučiai gyvenamieji pastatai“
9 priedas“;

5.77. išdėstau 9 priedo pavadinimą taip:

„NAMŲ SKLYPŲ UŽSTATYMO IR TVARKYMO REIKALAVIMAI“;

5.78. išdėstau 9 priedo 2 pastabą taip:

„2) saugomų teritorijų apsaugos reglamentuose gali būti nustatomi mažesni negu nurodyti šio priedo lentelėje pastatų užimamo žemės ploto dydžiai sklype.“;

5.79. pripažįstu netekusia galios 9 priedo 4 punkto pirmąją pastraipą;

5.80. išdėstau 9 priedo 4 punkto antrosios pastraipos antrąjį sakinį taip:

„Šių statinių esminis reikalavimas „mechaninis atsparumas ir pastovumas“ turi būti užtikrintas pagal STR 2.01.01(1):2005 [6.2.6] reikalavimus.“

 

Aplinkos ministras                                                                              Gediminas Kazlauskas

___________________

 

Statybos techninio reglamento
STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir
dvibučiai gyvenamieji pastatai“
2 priedas

 

Mažiausi leistini sanitariniai atstumai (M) tarp statinių
atsižvelgiant į JŲ PASKIRTį

Statinio pavadinimas ir jo santrumpa

NŪP AS Š T M NKR VNV ASKR PSKR

ŠŠ

Namas – N

n

n n 10 15 10 8 7 1 5
Namų ūkio pastatas – NŪP

n n n 1,5 n n n n 5
Automobilių saugykla – AS

n

n n 1,5 n n n n

10

Šiltnamis – Š

n

n n 1,5 3 3 5 3

10

Tvartas –T

n

n n n n n 5 3

15

Mėšlidė, kompostavimo aikštelė – M

1,5

1,5 1,5 n n n 5 3

20

Nuotekų kaupimo rezervuaras, lauko tualetas – NKR

n

n 3 n n n n n

15

Vietinė nuotekų valykla –VNV

n

n 3 n n n 5 3

15

Antžeminis skysto kuro rezervuaras – ASKR

n

n 5 5 5 n 5 n

15

Požeminis skysto kuro rezervuaras – PSKR

n

n 3 3 3 n 3 n

15

Šachtinis šulinys – ŠŠ

5 10 10 15 20 15 15 15 15

Pastabos:

  1. n – nenormuojama.
  2. Jei šioje lentelėje pateikti leistini mažiausi sanitariniai atstumai yra mažesni už mažiausius leistinus priešgaisrinius atstumus (kai jie normuojami) pagal Reglamento 1 priede pateiktą lentelę, taikomi lentelėje nurodyti atstumai.
  3. Vandentiekio įvadas į Namą turi būti tiesiamas ne arčiau kaip 5 m nuo tvarto, mėšlidės, kompostavimo aikštelės, nuotekų kaupimo rezervuaro, lauko tualeto, 7 m – nuo vietinės nuotekų valyklos.
  4. Nuotekų tinklai turi būti tiesiami ne arčiau kaip 10 m nuo šachtinio šulinio.
  5. Kai vietinė nuotekų valykla ir nuotekų kaupimo rezervuaras, lauko tualetas yra vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato priklausiniai, atstumas nuo vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato iki vietinės nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuaro ar lauko tualeto nenormuojamas, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.“
Sveikatos priežiūros tarnybos atsakymas dėl sanitarinių apsaugos zonos

UAB “AUGUST ir KO” kreipėsi į VALSTYBINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
ir gavo oficialų atsakymą, dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo.  ATSAKYMAS Į UŽKLAUSIMĄ

Laisvos formos kaimyno sutikimas nuotekų valymo įrenginiui įsirengti.

Jeigu 8 metrų spindulyje patenka kaimyno gyvenamosios patalpos (kur miega), pataremia gauti kaimyno laisvos formos sutikimą.  Kaimyno sutikimas

Susisiekite su MUMIS

Turite klausimų? Rašykite ir mes per kuo trumpesnį laiką pasistenksime išspresti visus Jums iškilusius klausimus.

Not readable? Change text. captcha txt
0